| TIESOJE – TAIKA
1. Tradicine inia Pasaulins taikos dienos proga naujj met pradioje visiems pasaulio vyrams bei moterims, pirmiausia asmenims, keniantiems dl smurto ir ginkluot konflikt, kupinas vilties troktu nuoirdiai palinkti giedresnio pasaulio, kuriame daugt moni, individualiai ar kolektyviai besistengiani engti teisingumo ir taikos keliais.
2. I pradi noriau nuoirdiai padkoti savo pirmtakams, didiesiems popieiams bei valgiems taikos skatintojams Pauliui VI ir Jonui Pauliui II. Gaivinami Palaiminim dvasios, jie daugybje istorijos vyki, enklinusi j pontifikatus, mokjo velgti Dievo, niekada nenustojanio rpintis moni gimins likimu, apvaizding veikim. Kaip nenuilstantys Evangelijos aukliai, jie nuolatos kviet visus, imant skatinti taik sugyvenim visose ems dalyse, pradti nuo Dievo. Šio j ikilaus mokymo krypties laikosi ir mano pirmoji inia Pasaulins taikos dienos proga: ja noriu dar kart patvirtinti tvirt Šventojo Sosto pasiryim toliau tarnauti taikos reikalui. Pats Benedikto vardas, kur pasirinkau savo irinkimo Petro sost dien, liudija mano nepajudinam sipareigojim taikai. Per tai norjau parodyti savo artum ir ventajam Europos globjui, taikos civilizacijos visame emyne kvpjui, ir popieiui Benediktui XV, pasmerkusiam Pirmj pasaulin kar kaip „bergdias skerdynes“ (1) ir djus pastangas, kad visi pripaint motyv taikos naudai virenyb.
3. Šimet apmstym tema „Tiesoje – taika” ireikia sitikinim, jog mogus visada, kai yra apvieiamas tiesos spindesio, beveik savaime pasuka taikos keliu. Vatikano II Susirinkimo, pasibaigusio prie 40 met, pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes teigiama, jog monijai nepavyks sukurti tikrai monikesnio pasaulio visiems visos ems monms, jei tas nebus daroma atsinaujinusia dvasia atsivrus taikos tiesai (2). Taiau kas norima pasakyti odiais „taikos tiesa“? Norint tinkamai tai atsakyti, btina neileisti i aki, kad taika nra tiesiog ginkluot konflikt nebuvimas, bet laikytina „tvarkos, kuri moni visuomenei dieg dievikasis Steigjas ir kuri turi gyvendinti vis tobulesnio teisingumo troktantys mons“, vaisiumi (3). Kaip mylinio Dievo nustatytos ir panortos tvarkos padarinys, taika turi savo vidin bei nenugalim ties ir atsiliepia mumyse nesunaikinamai gyv trokim bei vilt (4).
4. Taip apibrta, taika prie akis ikyla kaip dangika dovana ir dievika malon; ji reikalauja imtis didiausios atsakomybs: visomis plotmmis – tiesos, teisingumo, laisvs ir meils – pritaikyti mogaus istorij prie dievikosios tvarkos. Kai nebesilaikoma transcendentins dalyk tvarkos ir nebegerbiama dialogo „gramatika“, kuri yra mogaus irdyje raytas visuotinis morals statymas (5), kai stabdomas bei apsunkinamas visapusikas asmens vystymasis ir jo pamatini teisi apsauga, kai tokia daugyb moni priversti pakelti nepakeniam neteisingum bei nelygyb, kaip galima tiktis taikos grio gyvendinimo? Juk tada trksta esmini element, suteikiani tokio grio tiesai pavidal. Šventasis Augustinas apibdino taik kaip tranquilitas ordinis (6), tvarkos ramyb, tai yra kaip padt, galiausiai leidiani pilnatvikai gerbti bei gyvendinti mogaus ties.
5. Tad kas gali trukdyti taik gyvendinti? Paioje pirmoje Šventojo Rato knygoje – Pradios knygoje aiktn ikeliamas melas, istorijos auroje itartas btybs su dviaku lieuviu, Jono vadinamos „melo tvu“ (Jn 8, 44). Melas taip pat yra Biblijos paskutinje, Apreikimo, knygoje minima nuodm, utverianti melagiams keli dangikj Jeruzal: „O laike lieka <...> visi, kurie mgsta mel ir j daro“ (22, 15). Su melu susijusi nuodms drama bei jos ikryp padariniai, niokoj ir tebeniokojantys asmen ir taut gyvenim. Utenka prisiminti, kas yra vyk per pastarj ami, kai klaidingos ideologins bei politins sistemos programikai klastojo ties ir primet inaudojim bei priespaud priblokianiai daugybei vyr ir moter, inaikindamos itisas eimas ir bendruomenes. Kaip po toki patiri rimto nerimo gali nekelti ms laik melai, sudarantys grsming mirties scenarij daugelyje pasaulio srii karkas? Autentika taikos paieka turt prasidti nuo suvokimo, kad tiesos ir melo problema neaplenkia n vieno mogaus ir kad ji yra esmingai svarbi taikiai ms planetos ateiiai.
6. Taika yra nenumaldomas trokimas, gldintis kiekvieno mogaus irdyje nepaisant vis kultrins tapatybs savitum. Todl kiekvienas turi jausti pareig iam brangiam griui tarnauti bei stengtis, kad vogia neslinkt ir tarpusavio santyki neimt nuodyti jokia netiesos forma. Visi mons priklauso vienai ir tai paiai eimai. Perdtas j skirtum akcentavimas iai pamatinei tiesai prietarauja. Btina susigrinti suvokim, jog turime bendr, galiausiai transcendentin, paskirt, kad galtume tinkamiausiai ireikti istorinius ir kultrinius skirtumus, juos kitoms kultroms priklausantiems asmenims ne prieprieindami, bet su jais derindami. Btent tokios paprastos tiesos daro taik galim; jos tampa nesunkiai suprantamos, jei turint tyras intencijas siklausoma savo ird. Taika tada pasirodo naujoje viesoje: ne kaip tiesiog karo nebuvimas, bet kaip piliei bendrabvis teisingumo valdomoje visuomenje, kur gris, kiek manoma, gyvendinamas kiekvieno i j labui. Taikos tiesa kvieia visus puoselti vaisingus ir nuoirdius santykius, akina iekoti bei vaikioti atleidimo ir susitaikymo keliais, garbingai elgtis kit atvilgiu ir laikytis duoto odio. Pirmiausia Kristaus mokiniai, jausdami blogio grsm ir todl dievikojo Mokytojo ilaisvinanio sikiimo poreik, su pasitikjimu griasi j gerai inodami, kad jis „nepadar nuodms, ir jo lpose nerasta klastos“ (1 Pt 2, 22; plg. Iz 53, 9). Juk Jzus apibr save kaip Ties asmenyje ir, viename regjime kreipdamasis Apreikimo knygos regtoj, ireik savo visik pasibjaurjim tais, „kurie mgsta mel ir j daro“ (Apr 22, 15). Btent jis atskleidia vis ties apie mog ir istorij. Jo malons jga leidia bti tiesoje bei tiesa gyventi, nes Jis yra visikai tiesus ir itikimas. Jzus yra tiesa, dovanojanti mums taik.
7. Taikos tiesa turi galioti bei skleisti savo iganing vies ir tragikomis karo slygomis. Pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes Vatikano II Susirinkimo tvai pabria, kad „per nelaim karui jau kilus, tai dar nereikia, kad kovojant su prieu visa yra leistina“ (7). Siekdama maksimaliai apriboti griaunamuosius karo padarinius, ypa civili gyventoj atvilgiu, tarptautin bendrija sukr tarptautin humanitarin teis. Daugeliu prog bei vairiais bdais Šventasis Sostas, sitikins, jog taikos tiesa egzistuoja ir kare, i humanitarin teis parm, ragindamas j gerbti bei nedelsiant gyvendinti. Tarptautin humanitarin teis laikytina viena i labiausiai nusisekusi bei veiksmingiausi reikalavimo, kylanio i taikos tiesos, iraik. Btent todl visos tautos i teis privalo gerbti. Ji brangintina, o jos teisingas taikymas laiduotinas atnaujinant j aikiais nuostatais, gebaniais atsivelgti kintanius iandieni ginkluotj konflikt scenarijus bei vis naujesni ir mantresni ginkl naudojim.
8. Esu dkingas tarptautinms organizacijoms bei visiems, kurie nepaliaujamai visomis igalmis darbuojasi, kad bt taikoma tarptautin humanitarin teis. ia negaliu umirti n gausybs kari, dalyvaujani sudtingose konflikt sprendimo bei slyg, btin taikai gyvendinti, atkrimo operacijose. Jiems troktu priminti Vatikano II Susirinkimo odius: „Kas tarnyb tvynei atlieka kariuomenje, telaiko save taut saugumo bei laisvs gynjais ir, tinkamai atlikdami savo pareigas, tikrai teprisideda prie taikos palaikymo“ (8). Btent iame reikliame fronte reikiasi Katalik Banyios kariuomens ordinariat pastoracin veikla: ir kariuomens ordinarus, ir kariuomens kapelionus visose situacijose bei aplinkose akinu, kad ilikt itikimais taikos tiesos skleidjais.
9. Iki pat ios dienos taikos ties dramatikai pavoj stato bei neigia terorizmas, savo grasinimais ir nusikalstamais aktais gebantis laikyti pasaul, sukaustyt baims ir nesaugumo. Mano pirmtakai Paulius VI ir Jonas Paulius II ne kart atkreip dmes baisi terorist atsakomyb ir smerk mirtin plan absurdikum. Šiuos planus i ties kvepia tragikas ir sukreiantis nihilizmas, kur Jonas Paulius II nusak iais odiais: „Tas, kuris udo vykdydamas teroro aktus, niekina monij ir ireikia nevilt gyvenimo bei ateities atvilgiu: vadovaujantis tokiu poiriu, viskas gali atrodyti nekstina bei griautina“ (9). Teroristinius planus ir aktus gali kvpti bei palaikyti ne tik nihilizmas, bet ir religinis fanatizmas, iandien danai vadinamas fundamentalizmu. Nuo pradi nujausdamas fanatiko fundamentalizmo keliam didels sprogstamosios galios pavoj, Jonas Paulius II j grietai pasmerk, spdamas neprimetinti kitiems savo sitikinim apie ties, uuot silius juos laisvai pasirinkti. Jis ra: „Stengtis prievarta primesti kitiems tai, kas laikoma tiesa, reikia paeisti mogikosios btybs orum ir galiausiai eisti Diev, kurio paveikslas ji yra“ (10).
10. Atidiau pavelgus, nihilizmas ir fundamentalizmas su tiesa susij klaidingu bdu: nihilistai neigia bet kokios tiesos egzistavim, fundamentalistai kelia pretenzij teis primetinti j jga. Nepaisant skirting itak bei reikimosi vairiose kultrinse aplinkose, nihilizm ir fundamentalizm vienija pavojinga panieka mogui bei jo gyvybei ir galiausiai paiam Dievui. Juk io bendro tragiko rezultato pagrind sudaro visos Dievo tiesos ikreipimas: nihilizmas neigia Dievo egzistavim bei jo apvaizding buvim istorijoje; fanatikasis fundamentalizmas subjauroja Jo meile bei gailestingumu spindint veid, pamainydamas J pagal savo paveiksl pasidirbdintais stabais. Analizuojant terorizmo iuolaikinio reikinio prieastis, pageidautina i aki neileisti ne tik politini ir socialini prieasi, bet ir gilesni kultrini, religini ir ideologini motyv.
11. Ms epochoje monijos igyvenam grsmi akivaizdoje visiems katalikams visame pasaulyje privalu intensyviau skleisti bei liudyti „taikos Evangelij“, skelbiant, jog visos Dievo tiesos pripainimas yra iankstin ir btina taikos tiesos stiprinimo slyga. Dievas yra Meil, kuri gelbja, mylintis Tvas, troktantis matyti, kad jo vaikai vienas kit pripasta esant broliais bei seserimis ir stengiasi savo vairiais talentais atsakingai tarnauti moni gimins bendrajam griui. Dievas yra neisemiama vilties, prasminanios asmenin bei kolektyvin gyvenim, versm. Dievas, vienintelis Dievas, daro vis grio bei taikos darb veiksming. Istorija tikinamai parod, kad kova su Dievu, siekiant irauti j i mogaus irdies, baugint bei nuskurdint monij veda ateities neturini sprendim link. Tai turt akinti krikionis bti sitikinusiais Dievo, kuris neatskiriamai yra tiesa ir meil, liudytojais, sitraukiant taikos tarnyb plataus ekumeninio bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiavimo su kitomis religijomis bei visais geros valios monmis dvasia.
12. velgdami dabartin pasaulio situacij, taikos statydinimo kelyje su pasitenkinimu galime pastebti tam tikr vilting enkl. Galvoje, pavyzdiui, turiu ginkluot konflikt sumajim. Tai, inoma, dar labai nedrss ingsniai taikos taku, taiau jau gebantys atverti giedresns ateities perspektyv, pirmiausia kenianioms Palestinos, Jzaus ems, tautoms ir tam tikr Afrikos ir Azijos krat gyventojams, ne vienerius metu laukiantiems teigiamos sutaikymo ir susitaikinimo proces pabaigos. Šiuos drsinanius enklus btina stiprinti bei tvirtinti vieninga ir nenuilstama veikla, pirmiausia tarptautinei bendrijai ir jos organams, kuri uduotis yra ubgti u aki konfliktams ir teikti taikius jau vykstani konflikt sprendimus.
13. Taiau visa tai neturt kelti naivaus optimizmo. Nevalia umirti, kad, deja, vis dar tebevyksta kruvini broludiki konfliktai bei niokojantys karai, sjantys aaras bei mirt plaiose ems teritorijose. Yra situacij, kur konfliktas rusena it ugnis po pelenais ir gali i naujo siliepsnoti, sukeldamas nenuspjamo masto sugriovimus. Valdia, kuri, uuot visomis igalmis veiksmingai skatinusi taik, kursto piliei prieikum kitoms tautoms, usitraukia labai sunki atsakomyb: ypa neramiuose regionuose ji stato pavoj sunkiomis derybomis pasiekt trapi pusiausvyr, taip prisiddama prie monijos dar nesaugesns bei miglotesns ateities. O k pasakyti apie vyriausybes, kurios, nordamos laiduoti savo ali saugum, viltis deda branduolinius ginklus? Kartu su nesuskaiiuojamais geros valios monmis galime tvirtinti, jog tokia perspektyva ne tik pragaitinga, bet ir visikai klaidinga. Juk branduoliniame kare nugaltoj nra, tra aukos. Taikos tiesa reikalauja, kad visi – ir vyriausybs, vieai ar slaptai jau ilg laik turinios branduolini ginkl, ir tos, kurios siekia j gyti, – aikiais ir tvirtais sprendimais kartu pakeist krypt, pasukdami laipsniko ir darnaus nusiginklavimo linkme. Taip sutaupytos los galt bti panaudotos pltros projektams vis gyventoj, pirmiausia neturtingiausij, naudai.
14. Su apgailestavimu ia taip pat negalima nepaminti nerim kelianio karini ilaid bei visad klestinios prekybos ginklais didjimo, tarptautins bendrijos pradtam politiniam bei teisiniam nusiginklavimo rmimo procesui klimpus beveik visuotinio abejingumo pelkje. Apie koki taikos ateit galima kalbti, kai nepaliaujamai investuojama gamyb jau esam ir krim nauj ginkl? I irdies gelmi kyla trokimas, kad tarptautin bendrija rast drsos bei iminties rytingai ir bendromis pastangomis dar kart ijudinti nusiginklavimo proces, taip konkreiai taikant kiekvienam mogui ir kiekvienai tautai duot teis taik. sipareigodami taikos grio laidavimui, tarptautins bendrijos organai galt susigrinti autoritet, btin, kad j iniciatyvos bt tikinamos bei veiksmingos.
15. Naudos i rytingo apsisprendimo nusiginkluoti pirmosios gaut neturtingosios alys, ne be pagrindo po daugybs paad reikalaujanios teiss pltr konkretaus gyvendinimo. Tokia teis taip pat buvo vl ikilmingai patvirtinta Jungtini Taut Organizacijos, iemet ventusios savo steigimo eiasdeimtsias metines, neseniai vykusioje generalinje asambljoje. Patvirtindama savo pasitikjim ia tarptautine organizacija, Katalik Banyia linki jai atsinaujinimo instituciniu bei operatyviniu lygmeniu, idant ji stengt atsiliepti naujus dabartins epochos, paenklintos plataus globalizacijos reikinio, reikalavimus. Jungtini Taut Organizacija turt tapti vis veiksmingesniu teisingumo, solidarumo ir taikos vertybi skatinimo pasaulyje rankiu. Savo ruotu Banyia, itikima i savo Steigjo gautai misijai, nenuilsdama visur skelbs „taikos Evangelij“. Gaivinama tvirto sitikinimo, jog teikia btin tarnyst visiems, atsiduodantiems taikos skatinimui, ji primena, jog taika, idant bt autentika ir tvari, statydintina ant tiesos apie Diev ir tiesos apie mog uolos. Tiktai i tiesa gali padaryti dvasi jautri teisingumui, atverti j meilei bei solidarumui, akinti visus mones darbuotis siekiant tikrai laisvos ir solidarios monijos. Taip, autentikos taikos pamatai remiasi tiktai tiesa apie Diev ir mog.
16. Ubaigdamas i ini, noriau atskiru odiu kreiptis tikinius Krist, vl kviesdamas juos tapti dmesingais ir tarnauti pasirengusiais Viepaties mokiniais. Klausydamiesi Evangelijos, brangs broliai ir seserys, mokoms grsti taik kasdiens egzistencijos, kvptos meils sakymo, tiesa. Kiekvienai bendruomenei btina sitraukti intensyv ir plat ugdymo bei liudijimo darb, padedant brsti neatidliotino btinumo vis giliau atrasti taikos ties suvokimui. Sykiu praau intensyvesns maldos, nes taika pirmiausia yra Dievo dovana, kurios reikia nepaliaujamai melsti. Padedant Dievui, taikos tiesos skelbimas bei liudijimas neabejotinai bus tikinamesni ir aikesni. Su pasitikjimu ir sniku atsidavimu grkime savo vilgsn Marij, Taikos Kunigaikio Motin. Ši naujj met pradioje praykime jos padti visai Dievo tautai visomis aplinkybmis statydinti ties, bnant apviestai Tiesos, kuri padaro mus laisvus (plg. Jn 8, 23). Jos utariama monija vis labiau tebrangina pamatin gr ir testiprina jo buvim pasaulyje, idant ateinanioms kartoms bt perduota giedresn ir saugesn ateitis!
I Vatikano, 2005 m. gruodio 8 d.
BENEDICTUS PP. XVI
Nuorodos (1) Kreipimasis kariaujani taut vadovus (1917 m. rugpjio 1 d.): AAS 9 (1917), 423. (2) Plg. 77. (3) Ten pat, 78. (4) Plg. Jonas Paulius II. inia 2004 m. Pasaulins taikos dienos proga, 9. (5) Plg. Jonas Paulius II. Kreipimasis JT penkiasdeimtj generalin asamblj (1995 10 05), 3. (6) De civitate Dei, 19, 13. (7) 79. (8) Ten pat. (9) inia 2002 m. Pasaulins taikos dienos proga, 6. (10) Ten pat.
„Banyios inios“ www.katalikai.lt |